Kartą, būdama maža, įsipjoviau į pirštą. Jau tada
supratau, kad su virtuviniu peiliu reikia elgtis pagarbiai ir atsargiai. Gal
todėl ir nepuoselėjau labai tų santykių su maistu, valgyti būdavo skanu, bet
nekildavo ranka kažką pačiai gaminti. Artimiau susipažinau su virtuve kai būdama
kokių 13-14 metų, vasaras leisdavau kaime ir močiutė netikėtai susirgo. Maisto gamyba užsiėmiau tik todėl, nes nebuvo kitos išeities. Taip
viskas ir prasidėjo. Pirmas blynas, pirma košė, pirma sriuba, galiausiai ir
pirmas tortas. Jau tuomet man teta kartodavo, kad man reikia gyvenimą sieti su
maistu. Kadangi visąlaik buvau prie meno (būtent, ne menininkė, o prie meno, nuolat
paišydavau, tapydavau ir ko tik dar nedarydavau), todėl įstojau į dailės
akademiją, į specialybę prie meno – kultūros vadyba ir kultūros politika. Mokslai
paskatino domėtis kultūra apskritai ir dar labiau priartino prie maisto
kultūros.
Dabar aš myliu viską, kas susiję su maistu. Aš dievinu apsipirkinėti,
parduotuvėse ar turguje. Suku ir suku ratus ir tiesiog grožiuosi viskuo (na
gerai, tas grožėjimasis dažniausiai pasibaigia pirkinių krepšiu, kurio pati
negaliu panešti). Man be galo patinka išbandyti naujus receptus, bei juos
perkurti savaip. Turiu jau sukaupusi nemažai receptų, rašytų, perrašytų,
daugumos ištakų net neprisimenu. Bet ko gero pats didžiausias malonumas man yra
pasidalinti savo kūriniu su šeima ar draugais ir tiesiog stebėti, kaip jie
valgo. Bet jeigu aš jau gaminu, į savo gaminimo zoną neįsileidžiu nieko. Ne
todėl, kad nepasitikėčiau draugais, kad jie kažką ne taip padarys, bet
tiesiog... aš pasidarau per daug valdinga. Bet visuomet leidžiu suplauti indus,
nes baisiai, BAISIAI nemėgstu to daryti.
Virtuvė
Gyventi bendrabutyje tarpe fizikų nėra lengva.
Virtuvė dažnai būna kaip po karo, primityvi pusiau veikianti dujinė ir orkaitė,
su kuria susigyvenau tik po metų ir kurios vis dar nemoku užkurti. Dažnai tenka
lakstyti pirmyn – atgal iš kambario į virtuvę – juk nenusinešiu savo „virtuvės
zonos“ į „tikrąją virtuvę“, kurioje tėra
bent viena veikianti dujinė iš esamų dvejų, dvi kriauklės, abejotino švarumo
stalas ir šiukšliadėžė, kuri yra bent tris kartus mažesnė už mano kambario, ir
į kurią, ko gero, daugiau netilptų nei viena šiukšlė. Bet prie to priprantama
ir visa tai atsveria mano kambaryje stovinti pačios susikonstruota ir išdažyta
spintelė, į kurią telpa viskas. Spintelės geltonasis stalčius - saulytė talpina
mano visus turimus įrankius, mėlynasis (visos spintelės, t.y. dangaus, dalis) –
mano prieskonių rojus. Taip, aš turiu visą stalčių prieskoniams. Pačioje
spintelėje, viršutinėje lentynoje galima rasti visus puodus, keptuves, kepimo
formas. Apatinė lentyna priglaudžia miltus, makaronus, ryžius, įvairių rūšių
aliejus... Taip, mano spintelė tikrai didelė. Joje telpa visas mano
gyvenimas.
Grįžus namo, į Jonavą, vėl prisimenu, ką reiškia turėti TIKRĄ virtuvę, na bet čia susiduriu su kita problema, negaliu būti su mama vienoje virtuvėje, nes... gaminu per daug laisvai (kaip mama sako, po mano apsilankymo virtuvėje, ją reikia šveisti nuo grindų iki lubų). Bet vis tiek, kiekvienąkart man grįžus perduoda maisto gaminimo vadžias man į rankas, nes net ir ji negali atsispirti mano patiekalams. Mano pasaulis sukasi aplink maistą...
Grįžus namo, į Jonavą, vėl prisimenu, ką reiškia turėti TIKRĄ virtuvę, na bet čia susiduriu su kita problema, negaliu būti su mama vienoje virtuvėje, nes... gaminu per daug laisvai (kaip mama sako, po mano apsilankymo virtuvėje, ją reikia šveisti nuo grindų iki lubų). Bet vis tiek, kiekvienąkart man grįžus perduoda maisto gaminimo vadžias man į rankas, nes net ir ji negali atsispirti mano patiekalams. Mano pasaulis sukasi aplink maistą...
Kodėl
būtent avokadas?
Nes beveik kiekvieną rytą pusryčiams valgau
savo jau firminiais tapusius trapučius su avokadu (receptas kažkada atsiras ir
čia). Ir dar – aš auginu avokadą, kurį nuo pat kauliuko išsidaiginau ir kuris
dabar veši ant mano palangės.
Ir
galiausiai, kas tas ŠITAS avokadas?
Ilgą laiką kaupiau receptus savo užrašų
knygoje, dalinausi su draugais, artimaisiais. Šiandien supratau, kad atėjo
laikas naujam žingsniui ir perkelti savo maistą į skaitmeninę erdvę, pabandyti
ieškoti platesnės auditorijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą